2017 m. sausio mėn. išsiruošiau į savo antrąją savanorystės Afrikoje misiją. Šįkart man pavyko suburti kur kas didesnę gydytojų komandą.

​Kai pirmąkart lankiausi Kenijoje, socialiniame tinkle rašiau dienoraštį, todėl vykstant antrąkart į tą pačią vietovę jau nebereikėjo pačiai ieškoti bendrakeleivių. Į geranorišką misiją kartu su manimi išvyko keturiolikos odontologų, asistentų, dantų technikų brigada.

Tačiau ir šįkart, kaip ir prieš kelis metus, vykome į tą patį Kivos kaimą Kenijoje. Čia žmonės, nors ir prislėgti sudėtingų gyvenimo sąlygų ir dauguma jų turi tik kas antrą dantį, vis tiek labai daug šypsosi.

​Ten dantų nebuvimo problema nėra pasaulio pabaiga. Kol nėra patenkinti pagrindiniai gyvenimo poreikiai, afrikiečiai nesuka galvos dėl burnos estetikos ir negraužia savęs.

​Todėl šįkart norėjosi padirbėti ne tik su pačiomis šypsenomis, bet ir su edukacija. Socialinių tinklų ir asmeninių kontaktų pagalbą surinkę labdarą iš Lietuvos,  mokyklose vaikams išdalijome tūkstantį šepetukų ir pastų tūtelių, mokėme valytis dantis. Viliuosi, kad po šios misijos jaunoji karta išmoks prižiūrėti savo dantis.

Galiausiai manęs klausia, ar vykčiau į Afriką dar kartą. Aišku, kad taip! Taip pat džiaugiuosi, kad geri darbai yra užkrečiami. Įkvėptas šios idėjos, mano dėdė pilvo chirurgas dr. Vytautas Lipnickas, irgi išvyko savanoriauti į Afriką.